Infosrautas

Naudotų automobilių ekspertas: perki ne automobilį, o pardavėją

2015 m. duomenimis, Volkswagen markės automobiliai jau kelerius metus iš eilės išlieka pirmosiose populiariausių markių Lietuvoje sąrašo pozicijose. Nuostabos nekelia analogiški populiarumo rezultatai ir vietos naudotų automobilių rinkoje. Kodėl lietuviai taip mėgsta VW markės automobilius ir kaip keičiasi mūsų tautiečių pirkimo įpročiai, autobilis.lt paklausė „Moller Auto Vilnius“ (Volkswagen) naudotų automobilių pardavimo skyriaus vadovo Rimanto Olšinsko.

Gerbiamas Rimantai, kodėl lietuviai taip mėgsta Volkswagen markės automobilius?

Atsakyčiau vienu žodžiu – patvarumas. Pirkėjui automobilio patvarumas ir kokybė yra svarbiausi kriterijai, renkantis automobilį. Ypač naudotą transporto priemonė, kuri savininką keičia trečią, ketvirtą ar net penktą kartą. Galima juokauti, kad po 10 metų, išlieka arba automobilis, arba tik jo forma. O VW markė garsėja savo patvarumu.

Mūsų tautiečiai vis dar mieliau renkasi „vokiškos kokybės“ standartu pažymėtą daiktą?

„Vokiškos kokybės“ standartas – ne iš piršto laužtas stereotipas. Galima paklausti bet kurio automobilių pramonės srityje dirbančio specialisto – ar įrangos pardavėjo, ar serviso darbuotojo, ar vairuotojo – „priėjimas“ prie VW marke pažymėto automobilio yra patogus ir suprantamas. Išmontavimas, sumontavimas, pakaitinių dalių suradimas – viskas tiek paprasta, kad ir pats galėtum automobilį remontuotis, jei laiko turėtum. Na, o bet kuris servisas apsidžiaugs, jei pas juos su VW įriedėsi.

Kokie yra patys populiariausi VW modeliai?

Įmonės konkretų modelį renkasi pagal savo veiklos pobūdį. Jei reikalingas darbinis automobilis, yra visa gama krovininių automobilių – VW Crafter, VW Transporter, VW Caddy, jei labiau reikalingas nedidelis keleivinis – populiarūs VW Caddy modeliai. Jei nereikia didelio tūrio, mėgstamas VW Polo. Kiekvienas gali pritaikyti automobilį savo poreikiams – ar vežiojami sunkūs kroviniai, ar lengvos dėžės, pagal tai sprendžiama, kokio tūrio transporto priemonė reikalinga. Tiek kalbant apie lengvuosius, tiek apie krovininius automobilius, svarbu pabrėžti, kad paprastą bazinį modelį pirkėjas gali pritaikyti savo reikalavimams. Kai kurie papildomai renkasi multi-funkcinius vairus, navigacijos sistemas, vadinamuosius „klimatronikus“ ir pan. O su krovininiais modeliais pasirinkimas dar didesnis – galima keisti kėbulo formą, dydį, aukštį.

Kokius modelius renkasi asmeniniam naudojimui automobilį įsigyjantys?

Lietuviai mėgsta didelius automobilius. Pagrindinis ir dažniausias pasirinkimas – VW Passat universalas, VW Jetta kartais „pastebima“. Tačiau „passatas“ vis tiek išlieka populiarumo lyderiu.

Kodėl lietuviai mėgsta didelius automobilius, o ne kaip visa Europa važinėja su „mažiukais“?

Lietuviui patinka komfortas. Man irgi patinka (juokiasi). Mūsų net senamiesčio infrastruktūroje nėra tokių problemų, kaip tarkime Europos pietuose, kai grįžęs namo turi bruktis tarp dviejų pastatų ir tau būtų sunku net į kiemą įvažiuoti su dideliu automobiliu. Beveik visur yra vietos parkavimui, apsisukti gali nebijodamas užkliūti. Žinoma, reikia pripažinti ir tą faktą, kad Lietuvoje kelių kokybė nėra pati geriausia. Kelias lyg ir be duobių, bet visas banguotas, lopas ant lopo. Tas mažas „mašiniukas“ važiuodamas liuoksės, o vairuotojas kaukšės dantimis. Didesnis automobilis – daugiau stabilumo ir komforto.

VW pardavimų Europoje skaičiai rodo, kad vienas didžiausių pastarojo metų skandalų – „Volkswagen Dieselgate“, kai VW grupė pardavinėjo automobilius, kuriuos įdiegta programinė įranga testų metu pateikė klaidingus variklio taršos rezultatus – parduodamų automobilių kiekiui įtakos neturėjo. O kokia situacija mūsų rinkose, ar lietuviams rūpi ekologija?

Kol pas mus su kauke ant veido vaikščioti nereikia, tol ir mūsų žmonėms užterštumas nerūpės. Žinoma, galima diskutuoti, ką būtent mes šią dieną vadiname „ekologija“  – juk ir elektriniams automobiliams kuras reikalingas, visur sąnaudos yra – bet pirkėjams tokie klausimai nekyla. Kokia dar ekologija, jei pas dažną net katalizatoriaus nebėra (juokiasi).

Kaip pasikeitė tautiečių pirkimo  įnoriai, poreikiai?

Per pastaruosius metus pradėjo mažiau „bijoti“ automatinės greičių dėžės. O visa kita, kaip buvo, taip ir liko. Jau minėtas VW Passat – pirmo pasirinkimo automobilis beveik kiekviename amžiaus ar pajamų segmente. Skiriasi tik variklio tūris, amžius, komplektacija.

Ar pastebite kokias nors tipines klaidas, kurias žmonės daro rinkdamiesi naują automobilį?

Iš ties džiugu, kad vis daugiau žmonių suvokia, kad automobilis nebeperkamas „visam gyvenimui“ ir renkasi jį pagal dabartinius poreikius. Reikalinga sau atsakyti į klausimus: kur važinėsi, ką vežiosi ir kur automobilį laikysi. Jei gyveni užmiestyje, turi keturių asmenų šeimą ir garažą, automobilis bus vienoks, jei gyvenate senamiestyje dviese – vėl kitoks. Taip pat, būtina atkreipti dėmesį, ar automobilis bus naudojamas ilgesnėms kelionėms ir kokio lygio komfortas reikalingas.

Kur dažniausiai renkasi naudotus automobilius?

Dažniausiai renkasi internetu, nenuostabu. Perka iš privačių savininkų, kartais važiuoja į vadinamuosius „automobilių turgus“, ir džiugu, kad vis daugiau pirkėjų važiuoja tiesiai į specializuotus centrus, automobilių salonus, kurie siūlo sertifikuotus automobilius. Jeigu nusprendėte, kad nebijote pirkti iš „rizikos grupės“, tuomet būtina turėti galintį patarti profesionalą šalia, kuris pasakytų iš dviejų ar iš trijų mašinų tas automobilis suklijuotas. Reikia mokėti suprasti, kodėl vienas automobilis parduodamas pigiau nei greta stovintis ir įvertinti tą skirtumą. Na ir, žinoma, išsirinkus, vis tiek reikės pas meistrus važiuoti.

O dar populiaru automobilius vežtis iš užsienio?

Iš pradžių, kai tik atsidarė visos sienos, visi pradėjo važinėti „pas vokiečius“ pirktis automobilių. Dabar tie patys automobiliai yra ir pas mus. Juolab, nuvažiavęs į svečią šalį, nemokėdamas kalbos tu į vokišką profesionalią aikštelę nevažiuosi, nes brangu  – didžiausia tikimybė, kad nuvyksi  į tokią pačią turgaus lygio aikštelę, kurioje neaiškūs iš kitų šalių suvažiavę perpardavinėtojai su septyniomis mašinomis (juokiasi). Kiekvienas turi atsakyti sau į klausimą – „Ar galiu sau leisti pirkti automobilį iš patvorio?“.

Šį klausimą suprasti, kaip „Ar galiu sau leisti turėti papildomų išlaidų?“?

Taip. Juk juvelyrinių dirbinių neperki iš turgaus prekeivio, kuris nežinia ką – auksą ar varį – tau siūlo. Čia ta pati analogija. Na įsivaizduokime, nusiperki automobilį „iš gatvės“. Jau neaišku, rida atsukta ar neatsukta. Patikrinti pirkimo momentu sudėtinga. Tuomet dažniausiai keičiami tepalai, dirželiai. Dar vienos išlaidos. Vėlgi reikia įvertinti, ar turėsi kas tam automobiliui techninę priežiūrą teiks. Jei nieko neturi – prasideda blaškymasis ir ne visuomet sėkmingos investicijos į naujus meistrus. O jei automobilį būtum pirkęs iš specializuoto centro, gautum ne tik visą informaciją apie patį automobilį, bet ir jau atliktus techninio aptarnavimo darbus ir galėtum planuotis išlaidas – štai dirželiai buvo keisti prieš pusmetį, dar pusmetį būsiu ramus. Todėl mano pagrindinis patarimas bet kuriam pirkėjui – pirkti ne automobilį, o pardavėją.